Informacija dėl mokytojų streiko

Mieli tėveliai ir globėjai,  Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos bendruomenės nariai,

Jau turbūt kelios savaitės įvairiuose žiniasklaidos kanaluose kalbama apie tai, kad mokytojai ruošiasi įspėjamajam streikui rugsėjo 15 d. ir tikrajam neterminuotam nuo rugsėjo 29 d. Suprasdami, kad tai kraštutinė priemonė paveikti aukščiausio lygio valdininkus ir politikus, ir matydami, kad kitos išeities nėra, prašome Jūsų supratimo ir palaikymo.

Streikas – tai demokratijos išraiška, garantuota Konstitucijos, tačiau teisiškai kelias iki jo ilgas ir sudėtingas, jis trunka apytiksliai metus laiko. Reikalavimų, iškeltų  dar 2022 m., laikantis visų procedūrų, oficialiai keisti streiko metu negalima nė vienu žodžiu. Viešojoje erdvėje vis pasigirsta manipuliavimo, turbūt tikintis, kad visuomenė nežinos teisinių niuansų ir patikės viešai metamais kaltinimais. Tačiau valdininkai ir politikai puikiai žino, kad skaičiavimai atsiranda tik konfliktuojančių pusių derybų metu, kai juos galima išsakyti atsižvelgiant į to meto kontekstą. Visa kita – viešieji ryšiai stengiantis visuomenės akyse diskredituoti oponentus.

Realybėje procesai vyksta dar ilgiau – bandymai tartis, perspėti apie pavojus, kalbėti apie problemų sprendimo galimybes ir būdus tęsiasi metų metus. Deja, kol kas mūsų šalyje net labai aktyviai veikiant įsiklausoma tik tada, kai konfliktas gerokai įsiliepsnoja. Taip atsitiko ir šį kartą.  Nors akivaizdu, kad siekiant kokybiško ugdymo reikia mažinti vaikų skaičių klasėse (tegul ir po truputį, nuosekliai išdėstant ne per vienus metus), o norint pritraukti naujų mokytojų – gerinti darbo sąlygas, ministerija niekada derybose net nebandė ieškoti išeičių ir atmesdavo siūlymus kaip neįgyvendinamus. Net Vyriausybės bei politinių partijų susitarimas pasiekti 130 % šalies vidutinio darbo užmokesčio iki 2024 m. buvo ne vykdomas, o paslepiamas po keistais manipuliavimais statistika ir skaičiais, kurie neatitinka tikrosios situacijos.  Tačiau naujoms reformoms, neparuoštoms ir dėl to dar labiau apsunkinančioms darbą, lėšų surado.

Todėl buvo dvi išeitys: apsimesti, kad nematome tikrosios padėties, ir tyliai toliau kentėti, galvojant, kad švietimo ateitis – ne mūsų rūpestis, arba skelbti streiką ir taip inicijuoti aktyvesnes visuomenės diskusijas, išryškinti problemas, priversti politikus ir valdininkus ieškoti išeičių ir rimtai reaguoti į perspėjimus dėl  sudėtingos situacijos sistemoje. Manome, kad būtent tokia pozicija yra tikrųjų piliečių, besirūpinančių  ne tik savo, bet ir visos visuomenės interesais.

Tačiau norime pabrėžti, kad esame atviri deryboms ir kompromisams. Mes siekiame ne konflikto, o pasiūlytų realių problemų sprendimo būdų. Viskas priklauso nuo aukščiausio lygio politikų ir valdininkų.

Mūsų ugdymo įstaigoje yra LŠDPS priklausančių mokytojų. Jungtis prie streiko gali ir ne profsąjungos nariai. Net ir suprasdami, kad bus papildomų nepatogumų ir rūpesčių, labai tikimės, kad palaikysite mūsų poziciją. Juk mes kylame į kovą ne tiek asmeniškai dėl savęs, kiek dėl viešojo intereso, dėl to, kad politikai prisiimtų atsakomybę įvykdyti tai, ką deklaruoja, kad išmoktų įsiklausyti į piliečių balsus, kad mąstytų apie valstybės ateitį ir strateginius žingsnius, kaip sukurti tokias darbo sąlygas, kad mokytojo profesija netaptų sparčiausiai nykstančia.

Visų  Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos streikui besiruošiančių mokytojų vardu -

 Gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Gintarė Markevičienė